„Renault Clio“ ir „Renault Captur“: Du dėmesio verti prancūzai

„Renault Clio“ visus 2020 metus nešiojo puikų titulą – „Lietuvos metų automobilis 2020“. Šis prancūzas tikrai buvo vertas tokio rinkimų komisijos pripažinimo.

Penktos kartos „Clio“ buvo sukurtas pagal nuostabią formulę. Daili bei stilinga išorė. Ergonomiškas, modernus bei kokybiškas interjeras. Geros važiavimo ir automobilio valdymo savybės. Įvairios technologijos, be kurių neįsivaizduojami šiuolaikiniai automobiliai. Ir labai svarbu, kad „Clio“ sugeba suteikti gerą jausmą, smagias emocijas sėdint prie jo vairo ar tiesiog žvelgiant į jį ir gėrintis matomu vaizdu.

Rekomenduojame bent kartą atsisėsti prie „Clio“ vairo, kad įsitikintumėte, jog prieš tai parašytuose žodžiuose slypi tikra tiesa. Aišku, nereikėtų užsikelti per didelių lūkesčių, nes tai vis tik ne „Mercedes‘as“ ar kitas prabangesnis automobilis, tačiau kai per rankas yra perėjusi gausybė naujų, pačių įvairiausių automobilių, supranti, kad „Clio“ yra puikiai suręstas prancūziškas kūrinys, nusipelnantis pagyrų už kokybinį šuolį interjere.

 Vos tik į rankas paėmus jo vairą, galima suprasti, kad kelionė bus gera. Vairas storas, puikiai limpa prie rankų, gera jį jose laikyti, ypač žinant tai, kad jis gerai komunikuoja su ratais ir iš jų gaunamą informaciją su vairuotoju pasidalina laiku.

Testuotas modelis turėjo 1,3 litro turbo benzininį variklį, generuojantį 130 AG ir 240 Nm. Variklis suporuotas su dviejų sankabų automatine EDC transmisija, veikianti be jokių didesnių priekaištų. Jos jungiamos būtent tuomet, kada reikia – be uždelsimo ir sklandžiai.

Ant kelio „Clio“ stovi tvirtai, valdosi gerai, tačiau standi pakaba gali kam nors ir nepatikti. Bet čia atrastas toks aukso viduriukas: ji nei per kieta, nei per minkšta. Esant didesniems kelio nelygumams juntama kūnu, bet ne per daug, kad erzintų, o kuomet kelias plius-minus padorus – „Clio“ apdovanoja ekipažą komfortu. 

Pasikartosime, bet labai geras jausmas prie vairo. Norisi vairuoti ir vairuoti, kad ir nuo Vilniaus iki Paryžiaus bei atgal.

Žinoma, iki Paryžiaus nelėkėm ir per ne pilną testo dieną įveikėme apie 220 kilometrų atstumą mieste, užmiestyje, magistralėje bei įvairiais žvyro keliukais, įskaitant seną, akmenimis grįstą kelią, kuriuo dėl didelių jo nelygumų reikėjo judėti kone vėžlio greičio.

Fotografuojant stovintį automobilį ne visada išjungėme variklį, taigi bendros degalų sąnaudos dienos pabaigoje buvo 8,3 litro šimtui kilometrų. Važiuojama buvo visiškai netaupant.

Automobilio viduje viskas subalansuota gana patogiai. Čia ir modernu, ir paprasta. Kaip įprasta šiuolaikiniuose automobiliuose, turime skaitmeninį prietaisų skydelį bei ekraną viduryje centrinės konsolės. Džiugu, kad gamintojas neatsisakė tradicinių oro kondicionieriaus valdymo ratukų – tai labai patogu ir intuityvu – nesvarbu, kad ne taip modernu, bet greitai ir lengvai pakeisti temperatūros lygį ar pūtimo intensyvumą – yra didelis privalumas šių laikų automobiliuose.

Panašus jausmas yra ir sėdint kitame „Renault“ kūrinyje, kuris yra labai giminingas „Clio“ modeliui. Tai antros kartos, itin stilingas „Captur“, turintis labai panašų interjero išplanavimą. O viduje didelį akcentą suteikia pavarų svirties išvaizda bei aplink ją esanti visuma. Atrodo labai gerai.

Po variklio dangčiu „Captur“ turėjo 1.3 litro, 130 AG benzininį agregatą. Tiesa, jo kolektyvinis darbas su pavarų svirtimi pasirodė kiek maloniau sustyguotas. Nors „Clio“ pavarų dėžei priekaištų ir nebuvo, tačiau pamėginus „Captur“ iškart pasijautė nežymus skirtumas pastarojo automobilio naudai. Ir šiaip, „Captur“ patiko labiau nei „Clio“.

Prasukom su „Captur“ gal kokis 6-7 šimtus kilometrų, o vidutinės degalų sąnaudos, važiuojant tiek mieste, tiek užmiestyje, sudarė 6.7 litro. Taigi, su „Clio“ taip pat galima būtų turėti visiškai tą patį bei net dar mažiau.

Automobilis ilgoje distancijoje visiškai nevargina, keliauti juo patogu, viduje viskas ergonomiška ir po ranka. Norėjosi tik šiek tiek geresnės garso izoliacijos, nes pro veidrodėlius lekiančio vėjo garsas buvo gana gerai girdimas viduje.

Ką rinktis tarp šių dviejų variantų? Pasirinkimas vis tik priklausytų, kokio automobilio ieškoma – paprasto hečbeko ar padidinto pravažumo (su didesne prošvaisa), erdvesnio automobilio. Žinoma, taip pat sprendimą priimti padės ir biudžeto dydis.

„Renault Clio“ kainuoja nuo 11 943 eurų, o „Captur“ kaina prasideda nuo 16 474 eurų.